Atmintis – tai ne tik gebėjimas prisiminti gimtadienio datą ar kur padėjai raktus. Ji yra pagrindas visam mūsų mokymuisi. Kai suprantame, kaip veikia atmintis, galime mokytis lengviau ir išmintingiau.

‍

Trys atminties rūšys:

Mūsų smegenys informaciją apdoroja etapais – nuo akimirkos iki viso gyvenimo.

1. Jutiminė atmintis

Tai pirmoji stotelė, kurioje informacija „užsilaiko“ labai trumpai – vos kelias sekundes. Ji padeda nuspręsti, ar tai, ką matome ar girdime, verta perduoti toliau. Jei tuo metu dėmesys kitur – informacija tiesiog išnyksta.

2. Trumpalaikė (darbinė) atmintis

Čia telpa tik keli vienetai informacijos vienu metu. Jei kas nors tavęs paklaustų telefono numerio ir tu jį išgirstum tik kartą – būtų labai tikėtina, kad po minutės jo nebeprisimintum. Kad informacija nepatektų į „užmaršties zoną“, ją reikia aktyviai kartoti arba susieti su tuo, ką jau žinai.

3. Ilgalaikė atmintis

Čia laikoma visa tau reikšminga informacija – nuo vaikystės prisiminimų iki faktų, kuriuos išmokai per istorijos pamoką. Būtent į ilgalaikę atmintį norime „perkeldinti“ mokymosi medžiagą. Tam reikia ne tik pakartojimų, bet ir tikslingo mokymosi – tokio, kuris įtraukia, jungia, kartoja ir gilina.

‍

Kaip informacija pereina iš trumpalaikės į ilgalaikę?

Tai vyksta ne automatiškai – mūsų smegenims reikia pagalbos. Štai keletas svarbiausių sąlygų:

• Dėmesys – jei mokaisi, bet blaškaisi, informacija tiesiog „neužsirašo“.
• Pakartojimas – kuo dažniau ir protingiau kartoji, tuo stipresnis neuronų ryšys.
• Gilus apdorojimas – ne tik skaitymas, bet ir paaiškinimas, kaip tai veikia, kur tai panaudoti, palyginimas su tuo, ką jau žinai.
• Miegas – tyrimai rodo, kad miegant nauja informacija yra perrašoma iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį. Tad mokytis vakare ir gerai išsimiegoti – labai efektyvus derinys.

‍

Kodėl kartais atrodo, kad viską pamiršai?

Tai normalu. Hermann Ebbinghaus (vokiečių psichologas) dar XIX a. ištyrė vadinamąją užmaršties kreivę – ji rodo, kaip greitai pamirštame informaciją, jei jos nekartojame. Pavyzdžiui, per kelias dienas gali pamiršti net 70–80 % naujos medžiagos.

‍

Sprendimas?

Išdėstytas kartojimas (angl. spaced repetition) – metodas, kai kartojama ne iš karto kelis kartus, o tam tikrais laiko tarpais (pvz., po 1 dienos, 3 dienų, savaitės). Tai leidžia informacijai „įsitvirtinti“ ilgalaikėje atmintyje.

🧠 „Zubrus“ taikome būtent tokį požiūrį – pasitelkdami moksliškai pagrįstus algoritmus, leidžiame informacijai gilintis į ilgalaikę atmintį.

‍

Ką daryti, kad informacija „įstrigtų“ ilgam?

• Mokykis aktyviai – paaiškink sau, užsirašyk, kurk ryšius.
• Kartok protingai – naudok spaced repetition metodą.
• Įtrauk vaizdus, garsus, istorijas – kuo turtingesnė informacija, tuo stipresni ryšiai.
• Suteik žinių prasmingumą – kuo tau tai svarbu, kur tai gali praversti?
• Ir – miegok!

‍

Apibendrinant

Atmintis – tai ne tik „saugykla“, bet aktyvus, nuolat kintantis procesas. Kai žinai, kaip jis veikia, gali pasitelkti strategijas, kurios padeda mokytis ne tik greičiau, bet ir ilgam. „Zubrus“ mes mokome ne tik ką mokytis, bet ir kaip mokytis – tam, kad žinios būtų ne laikinos, o tavo.

‍