Egzaminai dažnai sukelia stresą, todėl daugelis mokinių pasitelkia „kalimą“ – intensyvų informacijos kartojimą prieš pat testą. Nors toks mokymosi būdas gali padėti trumpam įsiminti faktus, jis turi rimtų trūkumų.
Kai informacija yra „kaliama“ be gilaus suvokimo, ji dažniausiai išlieka tik trumpalaikėje atmintyje. Po egzamino dauguma faktų greitai pamirštami, nes jie nebuvo susieti su ankstesnėmis žiniomis ar pritaikyti praktiškai. Kalimas neleidžia suprasti dalyko esmės – mokinys gali žinoti atsakymus, bet nesuprasti, kodėl jie teisingi. Tai ypač žalinga mokantis matematikos, gamtos mokslų ar kalbų, kur svarbu suprasti taisykles ir principus.
Egzaminai daugeliui mokinių yra vienas iš didžiausių streso šaltinių. Kai pasiruošimas vyksta paskutinę akimirką, o informacija yra „kaliama“ be aiškaus supratimo, streso lygis smarkiai išauga. Tai ne tik apsunkina mokymosi procesą, bet ir gali turėti neigiamų pasekmių tiek emocinei būsenai, tiek sveikatai.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „kalimas“ sukelia stresą, yra laiko trūkumas. Dažniausiai mokiniai, pasikliaujantys šiuo metodu, palieka mokymąsi paskutinei minutei. Dėl to jie jaučiasi pervargę ir priblokšti didelio informacijos kiekio, kurį reikia įsiminti per trumpą laiką. Be to, toks mokymosi būdas skatina baimę pamiršti, nes informacija nėra nuosekliai įsisavinama – ji tiesiog lieka trumpalaikėje atmintyje. Dėl šios priežasties per egzaminą neretai kyla panika, nes atsakymai gali atrodyti pažįstami, bet jų tiksliai prisiminti nepavyksta.
Kitas svarbus veiksnys yra miego trūkumas. Intensyvus mokymasis iki vėlumos dažnai reiškia neišsimiegojimą, o tai dar labiau didina stresą ir neigiamai veikia smegenų gebėjimą apdoroti informaciją. Nuovargis mažina dėmesio koncentraciją, todėl mokinys gali perskaityti tą patį sakinį kelis kartus, bet nesuprasti jo prasmės. Be to, per didelis stresas gali sukelti ir fizinius simptomus – galvos skausmus, skrandžio negalavimus ar net panikos priepuolius, kurie dar labiau apsunkina egzaminų laikymą.